ĮDOMYBĖS

Ar atneš chaoso dievas pasaulio pabaigą 2029-aisiais?

Jau kelerius metus mokslininkai neatmeta globalinės kosminės katastrofos galimybės.

2029-aisiais į Žemę gali nukristi didelį susirūpinimą keliantis kosminis objektas – asteroidas (Nr. 99942) Apofis.

Dažnas svečias

Šį senovės Egipto demoniškos gyvatės chaoso dievo vardu pavadintą kosminį akmens luitą 2004 metais atrado mokslininkai iš JAV Kit Piko nacionalinės observatorijos.

Asteroidas jau kelis kartus praskriejo pro Žemę. Pavyzdžiui, 2013 m. sausį jis pralėkė pro Žemę už 14 milijonų kilometrų, o astronomai nustatė, kad jis 75 proc. didesnis, nei manyta anksčiau.

Apytiksliai Eifelio bokšto dydžio asteroidas praskriejo pro mūsų planetą ir 2021 metų kovo 5-ąją, šį kartą apie 16,7 milijono kilometrų atstumu.

Nors tai saugus atstumas, NASA mokslininkai sako, kad kitą kartą, kai jis praskries pro mus 2029 m., bus vos už 31 865 km nuo planetos. Tai gana arti, daugiau nei 10 kartų mažiau nei atstumas tarp Žemės ir Mėnulio (385 000 km) – ir pakankamai arti, kad galėtų susidurti su aukštojoje orbitoje skriejančiais palydovais.

Jis toks didelis, o praskriejimas bus toks artimas, kad žmonės galės tai matyti plika akimi.

Pamatuokim…

Asteroido Apofio paviršius atspindi tik 23 proc. ant jo krentančios saulės šviesos.

Dėl šios priežasties mokslininkams buvo sunku nustatyti jo formą ir skersmenį.

Remiantis dabartiniais duomenimis, gautais naudojant antžeminius ir kosminius teleskopus, kosminis objektas yra pailgos formos. Jo skersmuo apie 370 metrų.

Siekiant didesnio aiškumo, asteroido dydį galima palyginti su dangoraižiais.

Žemiau pateiktame paveikslėlyje parodyta, kad objektas, sukėlęs mokslininkų nerimą, yra šiek tiek didesnis nei Eifelio bokštas.

Jo aukštį galima palyginti su Empire State Building – 102 aukštų dangoraižis Niujorke stiebiasi į dangų 381 metrą.

Tikimybė, kad Apofis nukris į Žemę

Po asteroido atradimo 2004 metais astronomai jį laikė labai pavojingu.

Bet tada jie ištyrė jo judėjimo trajektoriją ir padarė išvadą, kad nieko baisaus neturėtų atsitikti. NASA aviacijos ir kosmoso agentūros duomenimis, 2029 metais asteroido Apofis ir Žemės susidūrimo tikimybė yra 2,7 proc.

Nelaimė gali įvykti, tačiau rizika minimali.

Išsiaiškinę, jog susidūrimo tikimybė po 5 metų labai maža, mokslininkai tęsė skaičiavimus.

Paaiškėjo, kad 2029 metais mūsų planetos gravitacinis laukas gali pakeisti asteroido trajektoriją ir jau 2036 metais susidūrimas tampa labai tikėtinas, o gal net neišvengiamas.

Tačiau šiandien tokios katastrofos galimybė kol kas atmetama – kosminis objektas ir tada priartės prie Žemės, bet praskris saugiu atstumu. Tačiau tai tiksliai paaiškės tik po 2029 metų papildomų skaičiavimų.

Kada pamatysim dangaus svečią?

Praėjusį kartą asteroidas Apofis praskriejo pro Žemę kelių milijonų kilometrų atstumu – jis buvo toliau nuo mūsų nei Mėnulis. Tačiau 2029 m. jis bus nutolęs tik 32 000 kilometrų, o tai yra arčiau nei kai kurie virš Žemės skriejantys palydovai.

Mokslininkai mano, kad iš rytinio pusrutulio jis bus matomas net be teleskopo ir žiūronų.

Rytų pusrutulyje yra Europa, Afrika, Antarktida, Indijos vandenynas, Australija, taip pat dalis Atlanto, Ramiojo ir Pietų vandenynų.

Labiausiai tikėtina, kad asteroidas mums atrodys kaip mažas taškelis. Norint jį aptikti, teks naudoti specialias programas su naktinio dangaus žemėlapiais.

Asteroidas arčiausiai Žemės atsidurs 2029 m. balandžio 14-ąją, apie 1 val. nakties Lietuvos laiku, o per valandą naktiniame danguje praskries atstumą, prilygstantį Atlanto vandenynui.

Tam tikru momentu jis per vieną minutę nukeliaus visą Mėnulio plotį ir taps toks ryškus kaip Mažieji Grįžulo ratai.

Ir vis dėlto, jeigu…

Atsižvelgdami į asteroido dydį, mokslininkai apskaičiavo, kad jam susidūrus su Žeme įvyktų 506 megatonų TNT galios sprogimas.

Tai daug daugiau nei Tunguskos meteorito kritimas 1908 m. – sprogimo galia pastarajam krintant buvo apie 40 megatonų.

Sunaikinimo mastas Apofiui susidūrus su Žeme priklausytų nuo jo sudėties, tačiau ji dar nėra tiksliai nustatyta.

Bet kokiu atveju sprogimas padarytų milžinišką žalą tūkstančių kvadratinių kilometrų plotui.

Tačiau kartu tai nesukeltų „asteroido žiemos“ – reiškinio, kai dangų uždengia tankus pelenų sluoksnis, o Žemėje kelerius metus karaliauja žiema be saulės.

Po hipotetinio Apofio kritimo mūsų planetos paviršiuje liktų 5,97 kilometro skersmens krateris.

Jei kosminis svečias nukristų į vandenyną, neabejotinai kiltų niokojantis cunamis – apgyvendintos vietovės 300 kilometrų spinduliu būtų visiškai sunaikintos.

Ateityje mokslininkai sužinos daugiau informacijos apie asteroidą Apofį – neseniai link jo išsiųsta tarpplanetinė stotis OSIRIS-REx.

Prietaisas prie kosminio luito priartės 2029 metais – pagrindinis jo tikslas yra ištirti kosminio objekto reljefą, kompoziciją ir tankį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *