ĮDOMYBĖS

Faktai: niekam nereikalingi, bet vis tiek įdomūs

Nuo neįtikėtinų gamtos reiškinių iki istorinių keistenybių, klaidingų įsitikinimų ir knygose įamžintų žudikų maniakų – pasaulis niekada nesiliaus mus stebinęs.

Kalta gravitacija

Lietus iš dangaus nekrenta tokiais lašais, kokius įsivaizduojame iš paveiksliukų. Jie labiau panėši į mažyčius parašiutus arba mėsainio bandeles.

Vos tik susiformavę lietaus lašai būna visiškai apvalūs, tačiau kritimo greitis pakeičia jų išvaizdą: viršus tebelieka apvalus, o štai apačia susiploja.

Maniakas ir literatūra

Vienas šiurpiausių serijinių žudikų istorijoje – amerikietis Edmudas Kemperis-Edas 1977–1987 metais įgarsino daugiau kaip 5 000 audioknygų.

Atlikdamas bausmę už aštuonių žmonių nužudymą (įskaitant ir savo paties motinos), 206 cm ūgio monstras dalyvavo Kalifornijos pataisos įstaigų departamento inicijuotame projekte, skirtame reabilituoti kalinius ir sykiu aprūpinti akluosius populiarių literatūros kūrinių įrašais.

Sakoma, kad gerai paieškojus, galima rasti ir maniako balsu skaitomus „Žvaigždžių karus“.

Karvė kaip diagnozė

Boantropija – psichikos sutrikimas, kurį turintis žmogus tiki esantis karvė, taigi visomis išgalėmis veržiasi ir gyventi kaip karvė.

Oficialiojoje medicinoje tokiems pacientams paprastai diagnozuojama klinikinė likantropija. Kitaip – įsitikinimas, kad jie virto gyvūnu.

Sergantieji dažnai vaikšto visomis keturiomis, valgo žolę, atsisako kalbėti.

Manoma, kad boantropija sirgo garsusis Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II.

Nors tokių negalavimų priežastis nėra žinoma, mokslininkai rado ryšį tarp jų ir kepenų ligų arba bendrosios parezės, įprastai būdingos vėlyvos stadijos sifiliui.

Neatsilaikė prieš gamtą ir politiką

Nyderlanduose nacionaline spalva laikoma oranžinė, tačiau oficialioje valstybės trispalvėje jos nėra – greta baltos ir mėlynos puikuojasi raudona.

Sakoma, kad nacionalinės vėliavos dizainą XVI amžiuje sukūrė pats Nyderlandų tėvu laikomas Viljamas Oranietis. Ir tokią, kokią dera: su mėlyna juosta apačioje, balta – per vidurį ir oranžine viršuje. Bet ilgainiui ją teko pakeisti raudona. O tam buvo kelios priežastys.

Pirmiausia pastebėta, jog oranžinė spalva greitai išblunka saulėje – ypač laivuose – ir virsta raudona. Todėl nuspręsta iškart naudoti raudoną, kad būtų mažiau sumaišties.

Prie tokio sprendimo greičiausiai prisidėjo ir faktas, kad 1654 metais su anglais sudaryta gynybos sutartis uždraudė bet kam iš Oraniečių dinastijos tapti valstybės galva. Būtų buvę keista po to palikti jų spalvą svarbiausiame valstybės simbolyje.

Tobulas mechanizmas

Iki gimstant iš keturių kūdikio širdies kamerų naudojamos tik dvi. Nes nėra jokio poreikio pumpuoti veninį kraują į plaučius, kur jis vėl prisipildytų deguonies, – plaučiai juk dar nekvėpuoja oru.

Viską, ko reikia gyvybei palaikyti, kūdikis įsčiose gauna per bambagyslę. Vaisiaus apytakos sistemoje yra du šuntai, leidžiantys deguonies prisotintam kraujui apeiti besivystančias kūno dalis, tokias kaip plaučiai ir kepenys. Gimus, vos tik virkštelė užspaudžiama, šuntai automatiškai užsiveria.

Sparnuoti „delfinai“

Delfino skleidžiamas garsas, kurį girdime kone visuose kino ir televizijos filmuose, iš tikrųjų yra vienas ir tas pats įrašas. Bet ne delfino, o Australijoje gyvenančio paukščio kukabaros.

Kai Holivude 1963-iaisiais pirmąkart buvo ekranizuota garsioji istorija apie berniuko ir delfino draugystę „Fliperis“, garso inžinieriai delfino skleidžiamiems garsams imituoti panaudojo kukabaros „juoką“ šiek tiek padidinę įrašo greitį. Nuo to karto minėtas įrašas naudotas dar tūkstančius kartų – netgi animaciniame seriale „Kempiniukas Plačiakelnis“.

Reaktorius po kojomis

1,7 milijardo metų prieš atsirandant šiuolaikiniams žmonėms, ten, kur dabar Afrika, po žeme veikė natūralus branduolinis reaktorius.

Nūdienos Gabono teritorijoje, Oklo vietovėje yra urano radvietė. Prieš beveik du milijardus metų čia vyko natūrali grandininė branduolių dalijimosi reakcija – labai panaši į tą, kuri vyksta branduolinių elektrinių reaktoriuose.

Mokslininkai mano, kad branduolinis katilas po Afrikos žemynu užvirė gruntiniam vandeniui užliejus urano turtingas poringas magmines uolienas. Prisidėjo ir bakterijos.

Reakcija vyko kelis šimtus tūkstančių metų. Ji liovėsi išsekus tinkamos koncentracijos urano-235 izotopo atsargoms – ir ne tik Oklo, visame pasaulyje. Iki tol tokių gamtinių branduolinių reaktorių greičiausiai buvo ne vienas.

Dar vienas svyrantis bokštas

Turbūt girdėjote, kad jeigu trokštate pamatyti Eifelio bokštą visu šlovingu jo grožiu, važiuokite į Paryžių vasarą – tuomet šis monumentalus statinys būna net 15 cm aukštesnis.

Įdomu tai, kad dėl aukštesnės oro temperatūras bokšto metalas ne tik išsiplečia pridėdamas jam centimetrų, – bokštas dar šiek tiek ir pasvyra į priešingą pusę nuo saulės.

Galingas kaulas

Tą lemia daugybė veiksnių, bet paprastai sveikam šlaunikauliui sulaužyti reikia 4 000 niutonų jėgos.

Kai kurie šlaunikauliai tvirtesni už kitus, taigi tai dar ne riba.

Apskritai manoma, jog vidutinis sveikas šlaunikaulis gali išlaikyti nuo 10 iki 15 žmogaus kūno masių, iki sulūžta. Aišku, jeigu anksčiau nebuvo patirta lūžių.

Kiti įtakos turintys veiksniai – lūžio kampas, žmogaus amžius ir jo sveikatos būklė.

Morkos naciams

Nors morkos tikrai sveika akims, jei daug jų valgysite, jūsų rega, deja, nepagerės. Tai mitas, sukurtas Antrojo pasaulinio karo propagandininkų.

Per pastarąjį karą britų karališkosios oro pajėgos sukonstravo radarą, leidusį susekti nacių lėktuvus net tamsiausią naktį. Tačiau skalambyti visam pasauliui apie naująją technologiją nenorėjo, todėl nusprendė visus nuopelnus priskirti britams pilotams, sugalvoję įmantrių mokslinių faktų apipintą istoriją, neva lakūnų naktinę regą pagerino gausiai valgomos morkos.

Paklydęs terminas

Terminas „trečiojo pasaulio šalys“ – šaltojo karo palikimas.

Anuomet pirmuoju pasauliu laikytos Jungtinės Amerikos Valstijos ir jos sąjungininkai, antruoju – sovietai ir jų sąjungininkai. Trečiuoju pasauliu tapo visi likusieji.

Su laiku šis pavadinimas pradėtas taikyti tik skurdžiausioms planetos valstybėms, taip netekdamas originaliosios savo prasmės.

Istorikai termino autorystę priskiria prancūzui demografui Alfredui Sovi – 1952-aisiais jis savo straipsnyje paminėjo „trečiojo pasaulio valstybes“.

Žlugus Sovietų Sąjungai, pirmojo ir antrojo pasaulio sąvokos nunyko. Trečiojo atsikratyti pasirodė kiek sunkiau, nors mūsų dienų akademikai primygtinai rekomenduoja vietoj jo naudoti tokius terminus, kaip „besivystančios šalys“ ir panašius.

Žuvėdros kaip ginklas

Pirmojo pasaulinio karo metais britų kariuomenė specialiai dresavo žuvėdras, kad šios apdergtų vokiečių povandeninių laivų periskopus.

1915 metais britai bandė iš pradžių išmokyti paukščius susekti priešą jūroje lesindami žuvėdras per povandeninių laivų muliažų periskopus. Tikėjosi, kad šios pradės leistis ant tikrų iš vandens išnyrančių periskopų.

Kai idėjos įgyvendinti nepasisekė, nuspręsta ją pakoreguoti ir išdresuoti žuvėdras dergti ant periskopų taip apakinant vokiečių povandeninius laivus.

Bet kaip tik tuo metu buvo išrasti tobulesni sonarai – prietaisai povandeniniams kūnams aptikti ir genialusis planas tapo nebereikalingas.

Neginkluota sargyba

JAV branduolinio ginklo atsargas saugo ir delfinai.

Daugiau kaip 25 proc. Amerikos turimų branduolinių kovinių galvučių laikomos Kitsapo karinio jūrų laivyno bazėje už kiek daugiau kaip 30 km nuo Sietlo Vašingtono valstijoje.

Amerikiečiai dar nuo 1967 metų treniravo delfinus ne tik apsaugai, bet ir išminavimo darbams bei gelbėjimo misijoms. Jie buvo išmokyti pastebėti nepažįstamus narus karinių bazių prieigose, prisiartinti prie jų ir burna pritvirtinti prie žmogaus plūdurą bei ištempti jį į paviršių.

Kinai, ne vokiečiai

Galima suprasti, kodėl manoma, kad raugintus kopūstus „išrado“ vokiečiai. Bet tai netiesa.

Kai kinai statė Didžiąją sieną, kopūstai ir ryžiai buvo pagrindinis darbininkų maistas. Žiemą jie užpildavo kopūstus ryžių degtine, užtikrindavusią fermentacijos procesą.

Žąsys kaminkrėtės

Karalienės Viktorijos laikų Anglijoje kaminus kartais valydavo įmesdami į juos gyvą žąsį arba vištą.

Aišku, buvo daugybė profesionalių kaminkrėčių, naudojusių šepečius, bet ne visi galėdavo sau leisti tokį pasisamdyti. Taigi sugalvodavo, kaip išsisukti.

Metodas su paukščiu buvo bene populiariausias, tačiau humaniškesni varguoliai naudodavo bugienių šakas.

Kas pirmiau

Žiebtuvėlis buvo išrastas anksčiau už degtukus.

Išradimo autorius vokietis chemikas Johanas Diobereineris vadinamąją Diobereinerio lempą – pirmąjį visavertį žiebtuvėlį – sukonstravo dar 1823 metais.

Jo kolega Džonas Volkeris, anglas, degtukus sugalvojo po gerų trejų metų, 1826-aisiais. Ir tai netyčia. Chemikas norėjo sumaišyti degią pastą, kurią būtų galima naudoti šaunamuosiuose ginkluose, jai maišyti naudota medinė mentelė brūkštelėjo į kažkokį kietą paviršių ir… plykstelėjo liepsna.

Nespalvota Saulė

Saulė nėra nei geltona, nei raudona: techniškai ji skleidžia visas grynas spalvas, kurias galima pamatyti šviesai lūžtant per stiklinės prizmės briauną. Kai šios spalvos susilieja, lieka gryna balta.

Mūsų akiai Saulę „nudažo“ šviesos difrakcija: atmosferoje ji išsisklaido atsispindėdama nuo deguonies molekulių.

Dėl tos pačios priežasties turime ir žydrą dangų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *