SODAS IR DARŽAS

Generalinė šiltnamio ruoša

Norite stabilaus derliaus – netingėkite kiekvieną rudenį pasirūpinti šiltnamio būkle.

Surinkus paskutinį derlių, mūsų šiltnamiai ištuštėja. Tik ne visada pakankamai sparčiai.

Pašalinti nebereikalingus augalus derėtų kuo greičiau. Nukirpti maždaug 20 cm aukštyje ir išnešti kiek galima toliau nuo šiltnamio – jokiu būdu nelaikyti greta ar tuo labiau viduje, geriausia iškart išgabenti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles (anksčiau buvo įprasta sudeginti).

Kas po paviršiumi?

Pašalinę iš šiltnamio „viršūnėles“, imkitės „šaknelių“. Išrovę jas, atidžiai apžiūrėkite.

Papuvusi, iki galo neišsivysčiusi šaknų sistema byloja apie drėgmės perteklių, prastą drenažą ir ne visai tinkamą augalų priežiūrą. Vadinasi, kitąmet teks imtis priemonių sąlygoms šiltnamyje pagerinti. Tikėtina, jog teks įsirengti drenažo sistemą arba parūpinti organinių trąšų dirvai pagerinti.

Kova su kenkėjais

Jeigu visą sezoną teko kariauti su baltasparniais, tripsais, amarais, daržo blakėmis ir kitais kenkėjais, visus paviršius šiltnamyje teks apipurkšti insekticidais. Nepakenktų ir akaricidas, kad neišplistų voratinklinės erkutės – vienos didžiausių kenkėjų uždarose patalpose.

Sveika dirva

Nereikia pamiršti, kad kai kurie kenkėjai žiemoja dirvoje. Deja, ten pat išsilaiko ir pavojingų augalų ligų – šaknų ir priešakninio puvinio, vytimo, bakteriozės – sukėlėjai. Todėl vėlyvą rudenį būtina iš naujo sukasti žemę šiltnamyje. Grumstų nepurenkite – palikite kuo stambesnius. Reikia, kad žiemą dirva peršaltų, antraip joje pasislėpę kenkėjai nežus.

Aplinka taip pat svarbi

Pavojų būsimam derliui kelia ne tik vidiniai kenkėjai – kai kurie jų gali jaukiai įsikurti ir aplink šiltnamį: amarai, keršosios kandelės, voratinklinės erkutės, baltasparniai. Esama aplinkoje ir ligų sukėlėjų – pavyzdžiui, miltligės. Juos vėjas gali užnešti į šiltnamį nuo piktžolių. Lygiai taip pat per laukinius augalus plinta virusinių bei bakterinių ligų sukėlėjai, kuriuos vidun atneša cikadelės, amarai. Dėl to labai svarbu jau iš rudens aplink šiltnamį pašalinti visą nereikalingą augmeniją.

Technikos reikalas

Niekada negalima tiksliai nuspėti, kokia bus žiema, tad geriausia pasiruošti bet kokiems netikėtumas. Kad šiltnamis tikrai atlaikytų gausų sniegą, galite sustiprinti jo konstrukciją atramomis. Paprastai gausesnio snygio aukomis tampa polikarbonatiniai šiltnamiai, kurių plokščių storis iki 6 mm, o profiliai – iš plono metalo. Tokie statiniai pigūs, bet nepraktiški: pasitaiko, neatlaiko ir pirmojo sniegelio. Arba pirmojo atodrėkio. Todėl šiuos šiltnamius patariama sutvirtinti iš vidaus vertikaliomis atramomis (1,5–2 m atstumu viena nuo kitos). Bet net ir tokiu atveju teks reguliariai valyti sniegą nuo stogo.

Dar vienas patarimas: kad atramos nuo sniego dangos svorio nesusmigtų į žemę, iš apačios paremkite jas plytomis, akmenimis arba betoniniais blokeliais.

Pagrindinės taisyklės

    • Jeigu jūsų šiltnamis stovi žemoje vietoje, galima jau iš rudens aplink įrengti griovelius vandeniui nutekėti. Taip apsidrausite, kad pavasarinis tirpsmas ir kritulių perteklius neužlietų dirvos.
    • Vos pašalinę iš šiltnamio augalus ir piktžoles, sienas bei stogą nuplaukite. Tinka ir bet koks buitinis ploviklis (geriau su chloru).
    • Jeigu polikarbonatinės šiltnamio sienelės apsiblausė, įdubimuose susikaupė drėgmė, o plokštės per karščius dubo arba pūtėsi, metas visiškai pakeisti termoplastiką. Antraip rūstesnės oro sąlygos šiltnamį gali suardyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *