TECHNOLOGIJOS

Ką rastume kosminiame šiukšlių kibire

Kasdien į šiukšliadėžę išmetame maisto pakuotes, senus biuro reikmenis, drabužius ir kitas atliekas.

Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgula taip pat turi atliekų, nes pati stotis panaši į nedidelį butą, kuriame gyvena draugiška maža šeima.

Šiukšlės ir orbitoje – šiukšlės

Kasdien astronautai ir jų kolegos išmeta maisto pakuotes, higienines servetėles, drabužius. Kosmoso tyrinėtojai dažniau nei mes išsiskiria su garderobo daiktais, nes TKS nėra skalbimo mašinos.

Neseniai TKS sukurta nauja atliekų šalinimo sistema – kam ji reikalinga?

Kosminė stotis naudojama moksliniams eksperimentams atlikti. Tačiau jos gyventojai turi valgyti, laikytis asmeninės higienos, reguliariai miegoti ir sportuoti ant specialių treniruoklių.

Krovininiais laivais į TKS atskraidinamas maistas, higienos reikmenys, rūbai, kanceliarinės prekės ir kiti reikalingi daiktai. Po panaudojimo visa tai tampa šiukšlėmis.

Nors ir keista, atliekų skyrius TKS savo turiniu nelabai skiriasi nuo įprastų mums šiukšliadėžių.

Žmonių skaičius TKS nuolat keičiasi, tačiau paprastai įgulą sudaro keturi astronautai, kurie išmeta vidutiniškai maždaug 2500 kilogramų šiukšlių per metus. Palyginti su Žemėje esančiomis šiukšlėmis, tai yra mikroskopinis kiekis, tačiau stočiai, kurios gyvenamasis plotas vos 388 kv. m, tai tikrai daug.

Taupant vietą, atliekos TKS sandariai supakuojamos į mažus maišelius. Jie, savo ruožtu, vėliau sukišami į didesnį guminį maišelį, kuris gali išsitempti ir nepraleisti drėgmės. Pilnai pripildytas užrišamas bei įdedamas į krovininį laivą – tą patį, kuriuo atgabeno daiktus.

Astronautų šiukšlės Tarptautinėje kosminėje stotyje yra tokios pat kaip ir Žemėje.

Pradingsta erdvėlaivių kapinėse

Pilnas šiukšlių krovininis laivas tiesiog atsikabina ir nuskrenda Žemės link.

Artėdamas prie planetos, jis pradeda degti žemės atmosferoje, aukštesnėje nei 2000 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Degimo procesas vyksta dideliame aukštyje, todėl mes to nematome. Be to, kosminiams objektams numesti dažniausiai pasirenkama dangaus dalis virš visiškai tuščios Ramiojo vandenyno atkarpos. Ši vieta vadinama „Erdvėlaivių kapinėmis“ , o jos koordinatės – 48°52.6’S ir 123°23.6’W.

Ji yra maksimaliu atstumu nuo visų miestų – rizika, kad nesudegęs daiktas nukris ant žmonių, praktiškai lygi nuliui.

Naujas būdas apsišvarinti

Neseniai įmonė „Nanoracks“ sukūrė ir išbandė naują kosminės stoties atliekų šalinimo sistemą.

Tai specialus „Bishop Airlock“ šliuzas, pro kurį į kosmosą galima išmesti specialų šiukšlių konteinerį nenaudojant erdvėlaivio.

Per bandymą, kurį atliko Lyndono Džonsono kosminio centro mokslininkai, į kapsulę buvo įkelta 78 kilogramai šiukšlių, susikaupusių TKS.

Birželio pradžioje jos buvo išmestos per „Bishop“ šliuzą ir saugiai sudegė Žemės atmosferoje.

Šioje kosminėje šiukšliadėžėje telpa iki 270 kilogramų atliekų.

Paskelbtame šiukšlių išmetimo į atvirą kosmosą vaizdo įraše matyti, kad konteineris tiesiog išskrido laisvai dreifuodamas – laikui bėgant jis vis dėlto pasiekė Žemės atmosferą ir sudegė.

Ateityje sistemoje turės būti įrengti raketiniai varikliai, kad konteineris netaptų dar viena kosmine šiukšle, kurių jau begalė skrieja aplink Žemę ir kelia pavojų astronautams.

Žvilgsnis į ateitį

Viskas atrodo neblogai, bet kyla klausimas – kam reikalinga tokia sistema, jei visus šiuos metus astronautai puikiai atsikratė šiukšlių naudodamiesi krovininiais laivais?

Naujos technologijos šiandien tikrai dar nėra reikalingos, tačiau ateityje jos taps labai naudingos. Juk netrukus TKS veikla bus nutraukta ir stotis taip pat iš dalies sudegs Žemės atmosferoje, o likučiai nukris į Ramiojo vandenyno dugną.

Žmonės naudosis kitomis stotimis, pradės skristi į Marsą ir kitas planetas – štai kur naujoji sistema gali tapti nepakeičiama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *