SVEIKATA

Kada kosėti pavojinga

Netiesa, kad kosulys – lengvas nepiktybinis negalavimas, perspėja gydytojai pulmonologai, jau ne vienerius metus bandantys išsklaidyti šį mitą

Erzinantis kiekvienos žiemos palydovas ir pagrindinis besikreipiančiųjų į gydytojus skundų kaltininkas kosulys, manoma, kamuoja maždaug kas penktą pacientą. 10– 20 proc. atvejų jis virsta lėtiniu.

Nuolatinis kosėjimas ne tik atima fizines jėgas, bet ir pastebimai paveikia kasdienį gyvenimą: mažina produktyvumą, kelia psichologinį ir emocinį diskomfortą.

Ir vis tiek užsikosėję dar retai kreipiamės į specialistą bei tikime kiekvienu nugirstu patarimu, kaip jį gydytis patiems.

Apie ką įspėja kosulys?

Jis – savotiškas reflektorinis apsauginis organizmo mechanizmas. Pateko į kvėpavimo takus koks svetimkūnis, susikaupė gleivių, kenksmingų mikrobų arba dulkių dalelių? Mes reaguojame į tai kosuliu.

Anot medikų, šitai ir yra svarbiausia, ką reikia žinoti: kosulys – ne atskiras negalavimas, bet simptomas. Dažniausiai – ūmių virusinių kvėpavimo takų ligų. Kai kuriais skaičiavimais, ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atveju jis pasireiškia maždaug pusei susirgusiųjų, kovido atveju – iki 70 proc.

Suprantama, tai ne visos ligos, apie kurias organizmas įspėja kosuliu. Iš respiratorinių dar yra ir astma, ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Taip pat kosėti galima dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų – pavyzdžiui, lėtinio širdies nepakankamumo. Dažnai kosulys signalizuoja apie skrandžio, žarnyno problemas ir net ausų ligas.

Kosulys – tai jau blogai?

Viskas priklauso nuo konteksto. Jeigu užsikrėtėte viršutinių kvėpavimo takų infekcija, be kitų persišaldymo simptomų, kamuos ir sausas kosulys. Jį įveikti padės vaistai nuo

kosulio, palengvinantys atsikosėjimą, slopinantys gerklų, trachėjos ir bronchų dirginimą.

Tačiau kosulys gali byloti ir apie labai rimtas sveikatos problemas. Tad jeigu jis ilgai nepraeina, ima kelti didelį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kenkia gyvenimo kokybei, būtina išsitirti ir rasti priežastį.

Nederėtų pamiršti ir to, kad galimos daugybė kosulio komplikacijų – net ir tokių, kurios keltų grėsmę gyvybei, įspėja gydytojai pulmonologai.

Gydyti ar negydyti?

Jeigu tai peršalimas arba infekcija, vaistų nuo sauso kosulio, kaip minėta, yra.

Pagal poveikį jie skirstomi į centrinio ir periferinio poveikio. Pirmieji veikia kosulio centrą smegenyse, esantį greta kvėpavimo centro (dėl ko dažnai ir išsivysto nepageidaujami šalutiniai reiškiniai, tokie, kaip bronchų spazmai, sutrikęs kvėpavimas).

Periferinio poveikio vaistai – dažnai visokie sirupai, – veikia bronchuose esančius receptorius. Mažina jų jautrumą, o kvėpavimo centrui smegenyse jokios įtakos nedaro.

Drėgnas tikrai geriau nei sausas?

Vyrauja nuomonė, jog žūtbūt reikia siekti, kad sausas kosulys virstų drėgnu, nes tokį ligoniui neva lengviau pakelti ir greičiau pasveikti. Bet, specialistų teigimu, tai netiesa.

Prieš imantis gydyti kosulį, būtina tiksliai jį klasifikuoti – taigi nustatyti kosėjimo priežastį. Ir turėti omenyje, kad vaistai nuo kosulio tinka tik sausam kosuliui gydyti, ir jokiu būdu – ne drėgnam.

Į šiltesnius kraštus – pasigydyti?

Dar viena vyraujanti nuomonė – kad išvykus žiemą paatostogauti, kur šilta ir jūra, bet koks kosulys būtinai praeis.

Tame yra šiek tiek tiesos, bet šiltus kraštus mėgsta ir įvairiausi alergenai. Šiltame klimate alerginis kosulys dažniausiai tik dar sustiprėja. Ypač žmonėms, kurių imuninė sistema linkusi perdėtai reaguoti į dirgiklius.

Nereikia pamiršti ir oro, kuriuo kvėpuojame. Padaugėjus teršalų kiekiui jame, kaip dažnai nutinka paspaudus žiemos šaltukui, tikimybė pradėti kosėti padidėja kelis kartus – ypač miestų gyventojams.

Ką daryti su sausu kosuliu?

Jam gydyti rinkitės periferinio poveikio vaistus, kurie padės apraminti sudirgusius kvėpavimo takus, taigi šalins pačią kosulio priežastį, užuot slopinę simptomus.

Taip pat sausą kosulį palengvinti padeda:

    • Šiltas vanduo – jis drėkina ir minkština gleivinę.
    • Gabalėlis juodojo šokolado – jį kramtant išsiskiria alkaloidas teobrominas, mažinantis kosulio dažnumą ir stiprumą.
    • Šaukštas medaus, taip pat švelniai veikiančio gleivinę.
    • Ledinukai ir pastilės, mažinantys kvėpavimo takų sudirgimą.

Tačiau labai svarbu turėti omenyje, kad vadinamosios liaudiškos priemonės tik laikinai palengvina kosulio priepuolius. Visada geriau pagalbos ieškoti tradicinėje medicinoje.

     Faktai

  • Kosulys kamuoja vidutiniškai 10 proc. pasaulio gyventojų.
  • Pagal trukmę kosulys skirstomas į ūmų arba trumpalaikį ja mažiau kaip 3 savaites, dažniausios priežastys – peršalimas, alerginis rinitas, sinusitas ir pan.), poūminį (tęsiasi nuo 3 iki 8 savaičių, pasireiškia po infekcijų, susirgus bakteriniu sinusitu, astma) ir lėtinį arba ilgalaikį (tęsiasi daugiau nei 8 savaites, paprastai dėl užnosinio lašėjimo sindromo, gastroezofaginio refliukso ligos, astmos, lėtinio bronchito ir kt.).
  • Dėl lėtinio kosulio galima jausti stiprų nuovargį, nes jis reikalauja daug energijos, trukdo išsimiegoti. Taip pat toks kosulys gali lemti galvos ir krūtinės skausmus, prakaitavimą. Kartais prarandama šlapimo pūslės kontrolė, retais atvejais net skyla šonkauliai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *