SODAS IR DARŽAS

Kaip užauginti pavyzdinius… krienus

Instrukcija, padėsianti apsirūpinti šiuo tradiciniu pagardu tais atvejais, kai jis pats kategoriškai atsisako augti jūsų darže.

Krienų, aišku, visada galima nusipirkti. Kai pagalvoji, kiek patiekalų neįmanoma be jų pagaminti – arba valgyti, – tai net atrodo logiškas sprendimas. Ir vis dėlto… Naminiai krienai ir gardesni, ir sveikesni, ir stipresni. O dar jų šaknys nepakeičiamos konservuojant agurkus, kitas daržo gėrybes. Nors mes kažkodėl laikome juos tarsi kokiomis piktžolėmis savo sode. Piktžolėmis, kurios auga sau bet kur ir bet kokiomis sąlygomis – tereikia panorėjus prisikasti.

Ne senas krienas

Nepaisant to, kad krienai yra daugiametis augalas, kokybiškiausios šaknys formuojasi tik pirmaisiais ir antraisiais augimo metais. Brandesnių augalų šaknys būna sumedėjusios ir smarkiai išsišakojusios, taigi maistui netinka.

Mėgsta krienai derlingą, nuosaikiai drėgną neutralią dirvą. Plotą jiems geriau parinkti gerai apšviestą saulės, nors lengvame pusiau pavėsyje šie augalai irgi nevargsta.

Kad krienai normaliai vystytųsi ir augtų, jokių egzotiškų sąlygų nereikia – kaip ir drėgmė, šiluma turi būti nuosaiki: 20–22 laipsniai.

Vieta, kur ketinama auginti krienus, ruošiama iš rudens. Dirva pagerinama perpuvusiu mėšlu – vienam kvadratiniam metrui jo dedama 6–8 kg ir dar 40–50 g fosforo ir kalio trąšų mišinio (pavyzdžiui, „Ruduo“), sukasama. Pavasarį dar paberiama mineralinių trąšų su azotu (vienam kvadratiniam metrui – 20–25 g) ir sukasama dar kartą.

Kiaurus metus

Nors krienai ir subrandina sėklas, dauginasi jie dažniausiai vegetatyviniu būdu – šaknų auginiais. Geriausiai tam tinka 10–12 cm ilgio vienmečių šakniastiebių fragmentai – šoninių šaknų viršutinis trečdalis. Sodinti naudojami krienų šakniastiebiai, kuriuos paruošiate rudenį imdami derlių. Krienai nebijo šalčio, tad kišti juos į žemę galite visą sezoną, kad ir dabar, bet geriausia, žinoma, ankstyvą pavasarį.

Kaip paruošti krienus sodinti?

Labai kruopščiai.

Krienai – okupantai iš prigimties, kad jie nesumanytų užkariauti visos karalystės, ant kiekvieno šakniastiebio galima palikti ne daugiau nei 4 apatinius pumpurus, iš kurių formuosis šaknys, ir 2–3 viršutinius, išauginsiančius lapus.

Prieš išlupant nereikalingas akutes, šakniastiebiai dvi savaites laikomi kambario temperatūroje drėgname smėlyje arba pjuvenose. Tada paprasta darbine pirštine arba šepetėliu pašalinami visi atliekami augimo taškai.

Šakniastiebius iki pat pavasario galima išlaikyti dėžėje su drėgnu smėliu – svarbu, kad temperatūra svyruotų apie 1–5 laipsnius, – arba šaldytuve, šviežioms daržovėms skirtoje dėžėje.

Kas sakė, kad ravėti nereikia?

Jeigu sodinate kelis krienus, tarp jų eilių palikite 50–60 cm tarpą, tarp augalų eilėje – 25–30 cm.

Taigi viename kvadratiniame metre derėtų įkurdinti ne daugiau kaip 4–6 šakniastiebius.

Sodinami krienai kampu (45 laipsnių bus pats tas), taip, kad šakniastiebių viršūnėlės užsibertų 3–4 cm žemių, o apatinė dalis būtų maždaug 10 cm žemiau.

Krienai puikiai augs, jeigu 3–4 kartus papurensite žemę tarpueiliuose, ravėsite ir keliskart apkaupsite.

Sausais ir karštais orais krienai laistomi: drėgmės trūkumas skatina žiedstiebių formavimąsi, o žiedstiebiai išsekina augalus ir kenkia šaknų kokybei. Tad pamatę žiedstiebį būtinai jį pašalinkite.

Krienų derlius imamas vėlų rudenį, prieš prasidedant šalnoms, kartais – ankstyvą pavasarį.

Po metų iš vieno kvadratinio metro prikasama 0,5–0,8 kg, po dvejų metų – 1,5–2 kg krienų. Kasant labai svarbu surinkti visas šaknis, kad jūsų mėgstamas pagardas neužkariautų daržo it piktžolė.

Penkios nesėkmių priežastys

Negalite savo sklype pasikasti krienų? Greičiausiai dėl to, kad jais nepasirūpinate. Nors atrodo, kad jie auga visur ir visada, krienai nėra amžini. Šis daugiametis augalas, kaip minėta, sultingas šaknis augina tik dvejus trejus metus. Tada krienų „darželį“ būtina atnaujinti.

Dar viena tikėtina priežastis – prasta augimo vieta. Pamenate? Krienams reikia šviesos. Bent jau dalį dienos. Žemė neturi būti per rūgšti, be to, giliai išpurenta, nes krienų šaknys pasiekia 50 cm gylį. Dirvą būtina pagerinti organinėmis ir kompleksinėmis mineralinėms trąšomis ar bent kompostu. Molingoje žemėje šaknys užaugs negražios, sausos ir karčios.

Gero derliaus neverta tikėtis ir nelaistant krienų. Jie labai mėgsta drėgmę. Taip pat purenamą žemę be piktžolių kaimynystės. Tiesa, perlaistyti krienus irgi būtų klaida.

Nurėžę krienų lapus taip pat padarysite klaidą. Augalai, kurių lapai reguliariai pjaunami – pavyzdžiui, konservavimo reikmėms, – neužaugina kokybiškų šaknų. Tad jeigu jums reikalingi krienų lapai, geriau auginti tam tikslui atskirus kupstus. Galiausiai krienus reikia nukasti laiku, o ne tuomet, kai jums to norisi ar reikia, – tik tuomet jie bus gardūs. Gal nustebsite, bet krienai subręsta ne vienu metu. Yra vidutinio ankstyvumo rūšys – jos kasamos rugpjūčio pabaigoje, vėlyvos – spalį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *