GYVENIMO BŪDAS

Kiek esame pasiryžę iškęsti už bevertę informaciją?

Informacija gali būti naudinga arba nenaudinga. Nauda, žinoma, priklauso nuo to, kam ir kodėl reikia šios informacijos.

Tačiau vienaip ar kitaip tikrai naudinga informacija mums yra labai vertinga, ir esame pasiruošę už tai net mokėti.

Ir atvirkščiai – jei kas nors paslaptingai mirksėdamas pasiūlys mums už pinigus nusipirkti daugybos lentelę, manysime, kad jo galvoje ne viskas gerai.

Mes žinome, kaip svarbu atskirti vertingą informaciją nuo nenaudingos filmuose ir knygose, socialiniuose tinkluose, populiariuose TV šou, politikų kalbose ir t. t.

Bet visa tai teoriškai.

Realybėje dažnai esame pasirengę mokėti už bet kokią informaciją, net jei ji nieko neduoda. Melburno (Australija) universiteto psichologai žurnale „Proceedings of the Royal Society“ aprašė monetų eksperimentą: nepriklausomai, kuria puse ji iškrisdavo, tyrimo dalyviai gaudavo šiek tiek pinigų. Tačiau suma už herbą ar skaičių šiek ties skyrėsi.

Ir nors dalyviai žinojo, jog bet kuriuo atveju jie laimi, bet kuris laimėjimas skirtas herbui, o kuris skaičiui – nežinojo.

Ir štai jiems buvo suteikta galimybė tai sužinoti. Tačiau ne už dyką.

Mainais už žinias jie turėjo ištverti trumpą, nors nežalojantį, bet skausmingą nudegimą.

Jų laimėjimas niekaip nepriklausė nuo to, kad sužinos herbo ir skaičiaus vertę: moneta išlėkdavo aukštyn į orą, pasivartydavo, nukrisdavo kažkuria puse, o žmogus gaudavo pinigus.

Tai reiškia, kad informacija, kuri buvo „parduodama“ už skausmą, visiškai nenaudinga – tačiau 73 proc. eksperimento subjektų dėl jos sutiko ištverti nudegimą.

Prieš keletą metų tie patys tyrėjai atliko panašius eksperimentus, tik ten už vienodai nenaudingą informaciją reikėjo sumokėti pinigais ar kažkokiomis fizinėmis pastangomis.

Dabar jie nusprendė išsiaiškinti, ar žmonės nori mokėti už beprasmę informaciją.

Tikimybių teorijos praktikoje – besivartančios monetos tikimybėje – visiškai nesvarbu, kiek įvertinta ta ar kita jos pusė.

Tiesa, galima ginčytis, kad informacijos vertė ir naudingumas gali būti objektyvus arba subjektyvus. Objektyviu požiūriu informacija buvo nenaudinga, bet tiems, kurie dėl jos ištvėrė skausmą, ji vis tiek buvo vertinga.

Tyrėjai mano, kad esminis dalykas, jog ši informacija pašalino netikrumą.

Tegul žinojimas nieko nepakeitė, tačiau pati nežinomybė mus taip nervina ir kelia nerimą, kad esame pasirengę mokėti pinigus ar kęsti skausmą, kad tik jos atsikratytume.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *