ĮDOMYBĖS

Lietuvos didžiojo kunigaikščio prakeiksmas

Prieš daugiau, kaip penkias dešimtis metų Krokuvoje (Lenkija) atidaryta ir ištirta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio (1427–1492 m.) kapavietė.

Ją tyrusių dvylika mokslininkų mirė per gana trumpą laiką. Ką slepia sausa statistika: mistinį prakeiksmą ar realų žudiką?

„Mirtis ateis pas tą, kuris …“

„Mumijos prakeiksmas“ yra labai populiarus mitas, kuriuo remiantis sukurta daugybė filmų, televizijos laidų ir literatūros kūrinių.

Juose išsamiai aprašoma, kaip nemirtingieji nori mums pakenkti iš anapus.

Tokie baisūs gandai pasklido po to, kai 1922 m. archeologų grupei pavyko atidaryti karaliaus Tutanchamono kapą.

Viduje jie aptiko daugybę senovinių artefaktų ir net paties faraono mumiją – tai buvo svarbiausias tų laikų archeologinis atradimas.

Viskas buvo gerai, kol pasklido gandas, kad po kurio laiko visi kasinėjimų dalyviai vienas po kito ėmė mirti.

Įvykius pradėta aiškinti paslaptingu užrašu „Mirtis ateis pas tą, kuris įžengs į faraono kapą“. Neva tai įrodymas, kad Tutanchamonas prakeikė tuos, kurie ryšis trukdyti jo amžinai ramybei.

Bet tai tik legenda…

Tarptautinės mokslininkų grupės, kuriai vadovavo egiptologas Georgas Šteindorfas ir medikas biologas iš Kairo universiteto Ezedinas Tacha, tyrimai rodo: absoliuti dauguma ekspedicijos dalyvių sulaukė garbaus amžiaus, o vidutinė jų gyvenimo trukmė siekė 74,4 metų.

Be to, visi ekspedicijos dalyviai mirdavo ne staiga, o sirgę keletą metų.

Koks gi tai kerštas?

Matyt, „prakeiksmo“ įrodymai buvo tik laikraščių antys – dauguma mirė nuo visiškai įprastų ligų.

Tačiau atvejis, kai archeologai atidarė Lietuvos ir Lenkijos didiko kapą – kitoks.

Kazimieras IV – didysis Lietuvos ir Lenkijos valdovas

Kazimieras valdė apie 52 metus. Nuolat gyvendamas Krokuvoje, jis daugiau rūpinosi Lenkijos reikalais negu Lietuvos. Nors visgi gana dažnai lankydavosi Lietuvoje, mirė Gardine. Tai paskutinis didysis kunigaikštis, kuris kalbėjo lietuviškai. Nenuostabu, kad jis buvo palaidotas prabangiame kape.

Įspėjo dar gyvas būdamas

Daugumos šaltinių teigimu, dar gyvas būdamas LDK ir Lenkijos valdovas davė įsakymą po jo mirties išraižyti įspėjimą ant kapo: „Šio kūrinio naikintojas prakeiktas bus.“

Ir iš tiesų po jo mirties vokiečių skulptorius Veitas Stosas sukūrė tokį nuostabų sarkofagą, kurio sunaikinimas būtų buvęs nusikaltimas.

Šedevras iškaltas iš raudono marmuro, virš karsto kilo dekoratyvinės kalkakmenio arkos. Arkos buvo paremtos marmurinėmis kolonomis, vaizduojančiomis scenas iš Biblijos.

Ant sarkofago dangčio pavaizduotas pats monarchas visu ūgiu.

Sarkofagas su Kazimiero IV Jogailaičio, o vėliau ir jo žmonos Elzbietos Habsburgaitės kūnais buvo palaidotas Vavelio katedros (Krokuva, Lenkija) Šventojo Kryžiaus koplyčioje.

Ten jis gulėjo kelis šimtmečius, kol tuometis Krokuvos arkivyskupas popiežius Jonas Paulius II palaimino kapo atvėrimą.

Kapo prakeiksmas

Daugiau nei dešimties mokslininkų grupė 1973 metais atidarė sarkofagą ir jų akims atsivėrė baisus vaizdas. Per šimtus metų sarkofago viduje esanti mediena visiškai supuvo, o iš valdovo ir jo žmonos liko tik kaulai. Tačiau karališkosios brangenybės buvo nepažeistos, o tai reiškia, kad archeologai aplenkė kapų plėšikus.

Mokslininkai kriptoje išbuvo kelias valandas. Bet tyrimai beveik nepasistūmėjo, nes žmonės staiga pasijuto blogai: pradėjo skaudėti galvą, trikti širdies ritmas, atsirado kitų sveikatos problemų.

Išėjus į lauką padėtis nepagerėjo.

Tyrėjai, tiesiogiai dirbę su palaikais, mirė po kelių dienų.

Per metus mirė dar trys tyrimo dalyviai – juos ištiko insultas.

Po metų vienas iš archeologų mirė dėl plyšusios aneurizmos.

Iki 1983 m. visi tyrime dalyvavę mokslininkai iškeliavo anapilin.

Nematomas žudikas

Ar tikrai Kazimiero IV Jogailaičio kapas buvo prakeiktas? Daugelis žmonių tuo tiki.

Visgi mokslininkai mano, kad tyrėjų mirties priežastis yra patogeninių bakterijų ir grybelių poveikis.

Kaip rašo leidinys „IFL Science“, mokslininkai kriptos viduje aptiko didžiulį kiekį pavojingo pelėsio.

Ore rasta įspūdinga Aspergillus genties pelėsinio grybo koncentracija. Įkvėpus ar nurijus šio pelėsio sporų, jos gali sukelti aspergiliozę – ligą, kurią lydi dusulys, kosulys, karščiavimas ir skausmas krūtinėje.

Grybas puola patį silpniausią žmogaus organą, todėl mirties priežastys būna įvairiausios: insultas, infarktas, nusilpusi imuninė sistema, vėžys.

Tačiau lieka klausimas, kaip šis grybas pateko į Jogailaičio kapavietę – atsitiktinai ar buvo ten uždarytas specialiai.

Esama nuomonių, kad taip LDK buvo bandoma apsisaugoti nuo kapų plėšikų.

Išvada aiški: prakeiksmas paaiškinamas gamtos dėsniais ir sveika nuovoka.

Nors tai jokiu būdu nereiškia, kad reikėtų bandyti beatodairiškai laužtis į senovės žmonių amžino poilsio vietas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *