GĖLĖS IR AUGALAI

Palangių lepūnėliai

Septyni kaprizingiausi kambariniai augalai, kurie būna gražūs tik parduotuvėje.

Išrikiuoti spalvingi gėlių vazonėliai taip ir masina pirkti. Deja, parsinešus namo augalus tarsi kas pamaino: jie pradeda leipti, vysti ir per kelias savaites – kartais net dienas! – pražūsta.

Aišku, ne visos kambarinės gėlės tokios lepios. Bet esama tiesiog stebinančių savo reiklumu ir neatleidžiančių net menkiausios priežiūros klaidos. Standartinio laistymo, tręšimo, persodinimų joms nepakanka.

Paprastai tokios vazoninės gėlės išsiskiria tuo, kad:

  • būna labai jautrios laistymui, nepakelia net minimalios sausros ar perlaistymo,
  • reikalauja ypatingo temperatūrų ir drėgmės režimo, sunkiai pasiekiamo namų sąlygomis,
  • turi būti specialiai tręšiamos, antraip nežydi,
  • yra dažniau puolamos kenkėjų ir ligų,
  • reikalauja ypatingų sąlygų ramybės periodu.

Tad jeigu dirbate viršvalandžius arba daug keliaujate, parduotuvėje į tokius augalus geriau nė nesidairykite. O jeigu jau pasiryžote įsigyti, ruoškitės iššūkiams.

Azalija. Aikštinga ir nuodinga

Galite laikyti save meistriškais gėlininkais, jeigu mokate prisijaukinti azalijas. Nes kitiems tenka gūžčioti pečiais, kodėl jos, vos parsineštos iš parduotuvės, iškart ima mesti jei ne lapus, tai žiedus arba išvis nudžiūva.

Tokiai augintinei, kaip azalija, namus reikia ruošti iš anksto. Parinkti tinkamą vietą – su išsklaidyta šviesa ir lengvu daliniu šešėliu, 10–15 laipsnių temperatūra. Ir turėti omenyje, kad kai spalio–lapkričio mėnesiais azalijos krauna žiedus, aplinkos joms reikia dar vėsesnės – 6–8 laipsnių.

Pirmomis dienomis gėlei reikalingas karantinas. Laistykite ją tik šiltu pastovėjusiu vandeniu, neleiskite žemei išdžiūti. Azalijoms patinka drėgmė, taigi patiks ir purškimas. Tręšti ir persodinti neskubėkite – tik kai azalija nužydės, baigsis jos adaptacijos periodas.

Tręšimą galėsite pradėti pavasarį ir tęsti visą vasarą (mineralinėmis trąšomis kas 7–10 dienų, žiemą – kartą per mėnesį).

Vasarą vazoną su azalija galima įkasti sode nuosaikiai saulėtoje vietoje. Arba pastatyti balkone.

Sustiprėjusius sveikus augalus galima genėti, kad formuotų dailesnį krūmą. Pageidautina pirmąjį genėjimą atlikti gegužę – patrumpinti storus žemus ūglius, nugnybti jaunų viršūnes.

Ir nepamirškite: gražieji azalijų žiedai ir lapai nuodingi, todėl nevertėtų jų auginti, jei namuose esama mažų vaikų ar gyvūnų.

Gardenija. Bijo kraustynių, šalčio ir sausros

Kad namuose šis kvapus atogrąžų augalas jaustųsi gerai, teks apie jį pašokinėti.

Gardenijos – užkietėjusios konservatorės, todėl vos parsineštos iš parduotuvės turi būti pastatytos į nuolatinę vietą. Idealu, jei tai bus pietinė palangė, nors tiks ir vakarinė. Kad ir kaip mėgstančios šviesą, šitos gėlės nepakenčia tiesioginių saulės spindulių, taigi šioks toks šešėlis joms būtinas.

Žiemą turėsite kitą rūpestį – gardenijos reikalauja papildomo apšvietimo.

Kadangi yra šilumamėgės, geriausiai jaučiasi 22–25 laipsnių temperatūroje. Net žiemą joms reikalinga ne mažesnė kaip 17–20 laipsnių šiluma.

Drėgmė – kitas aktualus klausimas. Gardenijoms jos reikia bent 55 proc., taigi augalus teks purkšti (pageidautina – kuo smulkesne migla). Svarbiausia taisyklė – neperstatinėti gardenijos į kitą vietą, net vazonėlio nesukioti ir jau jokiu būdu neapversti, nenumesti. Net nuo menkiausio streso ims mesti lapus ir žiedpumpurius.

Žemė vazone visada privalo būti truputėlį drėgna – ir lengvo išdžiūvimo augalas netoleruos.

Tręšiama maždaug kas dvi savaites kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.

Baigusią žydėti gardeniją būtina nugenėti: pašalinti nuvytusius žiedus ir silpniausius ūglius. O ir vegetacijos metu galima nugnaibyti jaunučių šakelių viršūnes, kad formuotųsi puošnesnis krūmas.

Herbera. Jei nenuvysta, tai supūva

Gauti dovanų žemaūgių herberų vazonėlį – tikras malonumas. Gaila, kad labai trumpas.

Išlaikyti augalą namų sąlygomis itin sunku, todėl herberos laikomos

„vienkartinėmis“ gėlėmis: padžiugina kiek ilgiau nei puokštė, paskui reikia mesti lauk.

Bet tiesa ta, kad išmesti herberas tenka ne dėl jų laikinumo, o dėl nepakankamos priežiūros.

Herberų palankumui pelnyti reikia nemenkų pastangų. Kaip dauguma kaprizingų augalų, jos dievina saulę, bet ne tiesioginius spindulius. Todėl vazonėlį geriau statyti ant pietinės palangės ir kuo nors pridengti.

Herberoms ideali temperatūra – 20–25 laipsniai šiltuoju metų laiku ir 10–12 laipsnių – šaltuoju.

Tai gėlė, mėgstanti drėgmę, todėl laistyti reikia reguliariai ir gana gausiai. Kita vertus, vandens perteklius esant šviesos trūkumui greitai susargdina herberas – geriau nepersistenkite.

Užtat galite periodiškai nupurkšti kuo smulkesniu pulverizatoriumi, kad vandens lašai nepasiliktų ant lapų ir ypač – rozetėje, antraip įsimes puvinys.

O jeigu herberų lapai pradėjo vysti ir galiausiai augalas žuvo, didelė tikimybė, kad jį peršaldėte.

Vegetacijos ir žydėjimo metu galite tręšti herberas kompleksinėmis trąšomis – maždaug kartą per 1–2 savaites. Bet, pageidautina, silpnu jų tirpalu – mažesnės koncentracijos, nei nurodyta instrukcijoje.

Senus pageltusius herberų lapus ir vystančius žiedus būtina atsargiai pašalinti.

Atėjus žiemai, jeigu užtikrinsite herberoms papildomą apšvietimą ir žemių bei oro temperatūrą palaikysite 20–24 laipsnių ribose, jos ir toliau žydės. Sumažinus temperatūrą iki 10–12 laipsnių ir pradėjus rečiau laistyti, augalams prasidės ramybės periodas ir jie liausis žydėję. Tokiu metu herberų negalima tręšti, žemę vazonėliuose reikia tik po truputį vilgyti vandeniu.

Puansetija. Jokio šalčio ir skersvėjų!

Ironiška, kad prekyba vienu pagrindinių Kalėdų simbolių prasideda tokiu metu, kai sąlygos puansetijoms – pačios nepalankiausios. Tad nereikia stebėtis, jog dažna jų ima barstyti lapus dar nė švenčių nesulaukusi.

Nors tokiu atveju nelabai ir aišku, kas puansetijai labiau neįtiko – atsitiktinis skersvėjis ar centrinis šildymas bute. Nes optimali temperatūra šioms gražuolėms – 15 laipsnių be staigių svyravimų.

Dar puansetijos labai nemėgsta perlaistymo. Kaip, beje, ir perdžiūvimo.

Užtat mėgsta trąšas – paprastai kartą per mėnesį.

Jeigu kalėdinė gėlė vis dėlto išgyvena, laukia naujas iššūkis – kaip priversti ją vėl pasipuošti ryškiai raudonais (arba rožiniais, baltais, margais) žiedynlapiais ir kitoms Kalėdoms.

Tam prireiks specialaus apšvietimo režimo, nes tik po ilgo – 9–10 savaičių – poilsio prietemoje, kai gėlė 14–16 valandų per parą pastatoma į tamsią vietą, puansetijos vėl tampa dekoratyvios. Kartu naktinė temperatūra patalpoje turėtų laikytis ties 15–16 laipsnių, dieną – 20–21 laipsniu.

Rožė. Neturėjote, ką veikti, kad nusipirkote?

Įsigijęs – ar gavęs dovanų – kambarinę rožę dažnas nenutuokia, kokie sunkumai laukia. Nes būsimų darbų sąrašas tikrai ilgas: laistymas, tręšimas, purškimas pagal griežtą grafiką, apsauga nuo skersvėjų, perkaitimo ir šalčio, reguliari apžiūra dėl kenkėjų ir ligų (rožės šiuo atžvilgiu itin lepios, ypač jas mėgsta voratinklinės erkutės), kruopštus genėjimas, būtinas ramybės periodas… Ir tai dar toli gražu ne visi šio augalo reikalavimai.

Kita vertus, rožei gali nepatikti net kelionė iš parduotuvės į namus ir ji jau pirmąją dieną naujoje vietoje ims mesti žiedus.

Spygliuočiai. Lepesnių nebūna

Praeiti pro miniatiūrinį kadagį, kiparisą ar pušelę, visi sutinkame, neįmanoma. Bėda, kad namų sąlygomis spygliuočiai neretai ima ir ištįsta, pagelsta arba išvis nubarsto spyglius. Jiems labiau tinka vėsių biurų, fojė ir koridorių aplinka.

O kad ir bute šis grožis galėtų normaliai augti, reikalinga išsklaidyta šviesa ir 12–15 laipsnių temperatūra.

Spygliuočių nevalia nei perlaistyti, nei perdžiovinti, ir dar gali tekti reguliariai genėti, kad išlaikytų estetišką išvaizdą.

Labai bijo spygliuočiai temperatūrų svyravimo, skersvėjų, kilnojimų, todėl itin svarbu iškart tinkamai parinkti jiems nuolatinę vietą.

Ciklamenas. Pasiruoškite jam tarnauti

Perprasti Alpių našlaitės poreikius nėra paprasta, bet įmanoma.

Nors atrodo egzotiškai, ši gėlė mėgsta vėsumą iki 15 laipsnių. Užtikrinti tokią temperatūrą bute nelengva, tačiau būtina. Antraip ciklamenas pereis į ramybės būseną.

Kad ciklamenai ir parnešti iš parduotuvės toliau augtų ir žydėtų, jiems reikalinga maksimaliai vėsi šviesi vieta. Taip pat nuosaikus reguliarus laistymas – per didelės drėgmės, užsistovėjusio vandens nepakenčia.

Laistyti ciklamenus reikia palei vazonėlio pakraštį, kad vanduo nepatektų ant augalo. Ypač pavojinga, jei drėgmė patenka į patį gumbo centrą – gėlė gali pradėti pūti.

Ką ciklamenai tikrai labai mėgsta, tai trąšas (puikiai tiks kompleksinės). Tačiau kai jie liaujasi žydėti, tręšimą būtina nutraukti, mažiau ir laistyti, nes kitus tris mėnesius augalas ilsėsis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *