Kuria iš karvių mėšlo gaminamus raketų degalus

Japonijos kosmoso pramonė galimai atvertė visiškai naują puslapį erdvės užkariavimo istorijoje, pradėjusi iš gausaus vietinio šaltinio – karvių mėšlo – gaminamais degalais varomo raketos variklio prototipo bandymus.

Šiaurinėje šalies dalyje esančiame Taikio miestelyje atlikto eksperimento metu variklis pro atviras angaro duris išspjovė 10–15 metrų mėlynai oranžinės liepsnos liežuvį, kuris po maždaug 10 sekundžių užgeso.

Bendrovės „Interstellar Technologies“ vadovo Takahiro Inagavos teigimu, skystas biometanas, kuriuo varomas raketos variklis, buvo pagamintas vien iš dujų, gautų iš vietiniuose pienininkystės ūkiuose surinkto karvių mėšlo.

„Mes tai darome ne tik todėl, kad tai naudinga gamtai, bet ir dėl to, kad tokius degalus galima gaminti vietoje, jie labai ekonomiški, itin švarūs ir leidžia pasiekti gerų rezultatų“, – naujienų agentūrai AFP sakė T. Inagava.

„Nemanau, kad būtų pernelyg daug tikėtis, jog ši technologija bus naudojama visame pasaulyje“, – kalbėjo jis.

„Interstellar“ šį projektą įgyvendina kartu su pramonės dujų gamintoja „Air Water“ ir tikisi, kad šie degalai galės būti naudojami kosminiams palydovams paleisti.

Ji bendradarbiauja su dviem vietos ūkininkais, kurių ūkiuose sumontuota įranga padeda perdirbti karvių mėšlą ir gauti biodujas, kurios surenkamos ir paverčiamos reaktyviniais degalais.

Pasak bendrovės „Air Water“ inžinieriaus Tomohiro Nišikavo, išteklių stokojanti Japonija „privalo jau dabar apsirūpinti vietoje gaminamais, aplinkos anglies dvideginiu neteršiančiais energijos šaltiniais“.

„Iš šio regiono karvių gaunama žaliava turi didžiulį potencialą. Jei pasikeistų tarptautiniai santykiai, Japonijai būtų svarbu turėti nuosavą energijos šaltinį“, – mano T. Nišikavas.

Iš karvių mėšlo gaminamos biodujos degalams naudojamos visame pasaulyje – pavyzdžiui, būtent jais, o ne taršesniais tradiciniais degalais yra varomi Indijos Indoro miesto autobusai.

Jos padeda sušvelninti milžinišką žemės ūkio poveikį aplinkai – organizacijos „Greenpeace“ teigimu, žemės ūkyje susidaro 14 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Deginant biodujas, irgi išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau jos išsiskiria ir leidžiant mėšlui irti savaime, be to, gyvulininkystės ūkių nuotekos teršia vandens telkinius ir dirvožemį.

Bendrovės „Air Water“ gaminamas biometanas pagal bandomąsias programas jau dabar naudojamas vietos pieno produktų ir kitokiose gamyklose, juo kūrenami vietos gyventojų namai, varomi sunkvežimiai ir laivai.

Vienas iš tokiose programose dalyvaujančių vietos ūkininkų – 58-erių Eiji Mizušita, kurio ūkyje auginama beveik 900 melžiamų karvių, per dieną „pagaminančių“ daugiau nei 40 tonų mėšlo.

Jo ūkyje įrengta pramoninė sistema, automatiškai surenkanti mėšlą, jį brandinanti ir paverčianti biodujomis, trąšomis bei perdirbtu gyvulių kraiku.

Prekybos biodujomis pajamos sudaro vos vieną procentą visų E. Mizušitos pajamų, tačiau jis sako, kad tai verta.

„Džiaugiuosi galvodamas, kad karvių mėšlas gali būti naudojamas skrydžiams“, – sako ūkininkas, kalbėdamas apie raketas.