Amžina energija pramušus ugnikalnio dugną
Pirmą kartą žmonijos istorijoje mokslininkai ketina išgręžti skylę ugnikalnio šlaite.
Norint suprasti, kad tai itin sunki ir pavojinga užduotis, nereikia būti vulkanologijos ekspertu – per operaciją įranga sąveikaus su labai aukšta temperatūra ir visko gali nutikti.
Tačiau ši rizika pateisinama – jeigu pasisektų, mokslo bendruomenė sužinotų daug įdomių dalykų apie ugnikalnių magmos savybes, be to, galėtų atskleisti išsiveržimų priežastis.
Šią misiją numačiusi įmonė apie savo planus kalba jau senokai. Prieš keletą metų darbus planuota pradėti 2024-aisiais, tačiau neseniai data nukelta dar porai metų.
Vulkano gręžimas
Kaip rašo mokslinis leidinys „Science Alert“, ugnikalnio šlaite gręžinį išgręš organizacija „Krafla Magma Testbed“ (KMT).
Ji įkurta 2014 metais ir pavadinta vulkaninės kalderos Krabla, esančios šiaurės rytų Islandijoje, vardu. Būtent čia, šlaite, planuojama išgręžti gręžinį, iš kurio mokslininkai tikisi sužinoti naujų detalių apie Žemės gelmėse vykstančius procesus.
2018-aisiais straipsnyje bendrovė teigė, kad gręžinys vulkaniniame Krablos baseine bus kažkuo panašus į kosminius teleskopus ar Antarkties stotis – vieta, kurioje bus galima tyrinėti mažai žinomas aplinkas.
Islandijos giliojo gręžimo projektas
Krablos ugnikalnis – 14 kilometrų skersmens įduba, kurioje yra du krateriai. Pirmasis vadinamas Viti ir išsiskiria tuo, kad jo viduje telkšo turkio spalvos ežeras.
Antrasis krateris, Naumafjelis, įdomus tuo, kad jame yra purvo geizerių.
Daugelio šalių ekspertai XXI amžiaus pradžioje jau bandė išgręžti skylę šioje kalderoje.
Jie nenorėjo pasiekti magmos kameros – jų tikslas buvo tik prisikasti iki labai karštų vietų ir panaudoti gaunamą šilumą energijai gaminti.
Nuo 1978 metų Krablos kalderoje jau veikė Kruflustudo geoterminė elektrinė, tačiau žmonės norėjo ją padaryti galingesnę.
2006 m., vykdydami Islandijos giliojo gręžimo projektą, specialistai pradėjo gręžti IDDP-1 gręžinį.
Projekto vadovai tikėjosi, kad galima saugiai pasiekti 4 kilometrų gylį.
Tačiau 2009 metais gręžimo įranga pasiekė 2,1 kilometro gylį ir, visų nuostabai, pramušė kamerą su magma, įkaitusia iki 900 laipsnių Celsijaus.
Aplink įrangą oro temperatūra šoktelėjo iki +450 laipsnių, todėl toliau dirbti buvo neįmanoma.
Vulkaninės magmos tyrimas
Dėl šio incidento į žemės paviršių išsiveržė karšti garai. Tačiau išaiškėjo, kad magmos kameros atidarymas nesukelia ugnikalnio išsiveržimo.
Todėl dabar projekto dalyviai turi kur kas daugiau drąsos tęsti savo darbus.
Iš pradžių planuota juos pradėti 2024-aisiais. Tačiau neseniai darbai nukelti į 2026 metus.
Tai susiję su saugos reikalavimais – inžinieriai turi atlikti daugybę užduočių, o iš jų svarbiausios yra sukurti grąžtus ir jutiklius, kurie atlaikytų didelį karštį. Be to, dideliame gylyje visus objektus veikia milžiniškas slėgis – įrankiai turi būti ir tam paruošti.
Gręžiniu pramušę ugnikalnio šlaitą, ekspertai tikisi sukurti „neribotos energijos“ šaltinį.
Kalbama apie labai galingą geoterminę elektrinę – kompleksą, galintį generuoti elektros energiją iš šiluminės, kuri be pertrūkio ir nemokamai teka iš požeminių šaltinių.
Taip pat „Krafla Magma Testbed“ darbo stotys galės tirti vulkaninės magmos savybes, o tai padės mokslininkams išsiaiškinti, kaip susidaro žemyninė pluta.
Be to, jie turės galimybę atidžiai ištirti daugelį procesų, vykstančių mūsų planetoje. Ateityje tai padės sukurti tiksliausią žemės drebėjimo prognozavimo sistemą.
Tokia sistema išgelbėtų tūkstančius ar net milijonus gyvybių.
Gal tai padės pagrindus technologijoms, kurios leis ir Lietuvoje žmogaus reikmėms naudoti gelmių energiją?
Juk kol kas Žemės katiliukas verda be naudos mums. Laikas tai ištaisyti.