Kodėl nereiktų vengti konfliktų
Tik vienas elgesio modelis leis išlaikyti savigarbą bet kurioje situacijoje.
Daugelis žmonių tikriausiai sutiks, kad konfliktai nėra labai smagu.
Konfliktai verčia mus abejoti savimi, jaustis pažeidžiamiems ir net gėdytis. Jie sugeba pačius gražiausius, savimi pasitikinčius ir harmoningiausius žmones paversti rėkiančiomis pabaisomis ar želė be stuburo.
Tačiau visiškai išvengti konfliktų neįmanoma. Be to, jie netgi gali būti naudingi.
Svarbiausia sugebėti su jais susitvarkyti.
Kaip mes dažniausiai elgiamės konfliktų metu
Konfliktinės situacijos retai būna paprastos ir suprantamos. Dažniausiai jas apsunkina daugybė niuansų. Tačiau paprastai elgiamės vienu iš keturių elgesio būdų:
- Vengiame konfliktų sutikdami su oponentu ir pasilikdami savo nuomonę sau.
- Mes ignoruojame konfliktą ir priešininką.
- Rodome agresiją ir atsakydami šaukiame lygiaverčius įžeidimus.
- Ramiai, bet atkakliai išsakome savo požiūrį ir elgiamės taip, kaip mums atrodo teisinga.
Kaip formuojasi mūsų elgesio modeliai
Tai atsitinka vaikystėje ir dažniausiai priklauso nuo to, kaip mūsų šeimoje buvo sprendžiami konfliktai.
Jei artimieji garsiai riedavosi ir keikdavosi, agresija mums gali būti natūrali reakcija į konfliktą.
Jei šeimos nariai vengdavo rodyti jausmus ir nepritardavo pykčiui ar jo išraiškoms, nesąmoningai galime konflikto metu prasiveržiančias savo emocijas laikyti nepagrįstomis ir blogomis. Taigi suaugus mums tapo patogiau vengti konfliktų, kai tik įmanoma.
Augę šeimoje, kurioje būdavo abejingai reaguojama į emocijas, mes galvojame, kad mūsų jausmai yra nieko verti ir jų reikšti nereiktų.
Tai taip pat neigiamai veikia mūsų gebėjimą susitikti su konfliktu akis į akį ir jį suvaldyti.
Kai suaugusieji vengia emocijų, vaikai neturi galimybės išmokti ir praktikuoti sveikų konfliktų sprendimo įgūdžių ir vaikystėje negauna reikiamų žinių.
Todėl praėjus dešimtmečiams, suaugę jie ne tik nevertina savo pykčio ir skausmo, bet ir nemoka jų išreikšti.
Kodėl konfliktų vengimas kenkia jūsų savivertei
Tiesą sakant, noras išvengti konflikto yra suprantamas: ginčytis su piktu ir susierzinusiu žmogumi nėra gera mintis. Tačiau šis metodas turi mažiausiai du minusus.
Pirma, tokiu atveju priešininkas pradeda vadovauti paradui, o jo elgesys peržengia visas įmanomas ribas.
Antra, jaučiamės auka ir užgniaužiame savo emocijas.
Toksiškas kito žmogaus pyktis nusėda mūsų viduje ir „sugraužia“ mūsų savigarbą ir savivertę. Vengdami konfliktų, leidžiame suprasti, kad mūsų jausmai neturi reikšmės, kad neverta už juos pastovėti.
Dėl to mes atsitraukiame nuo situacijos pilni prieštaringų jausmų, su kuriais turime susidoroti vieni.
Kitas elgesio modelis – agresija – leidžia jaustis mažiau pažeidžiamiems, tačiau jis taip pat retai būna naudingas.
Problema ta, kad mes arba nusileidžiame iki savo varžovo lygio, arba suteikiame jam griežtą atkirtį. Deja, abiem atvejais nesugebame perteikti jam savo požiūrio.
Be to, agresija nė vienam konflikto dalyviui nepadeda jo išspręsti ar pasimokyti iš to.
Koks elgesys konflikto metu padės išlaikyti savivertę?
Sveikiausias modelis – atkaklumas.
Norėdami būti atkaklūs ir nugesinti konfliktą, vienu metu turite atlikti keturis sudėtingus dalykus:
- valdyti savo jausmus, ypač pyktį ir susierzinimą;
- įvertinti situaciją;
- suformuluoti atsakymą;
- ramiai ir pagarbiai išsakyti savo nuomonę, kad ir kokios emocijos siautėja viduje.
Laimei, šių įgūdžių galima išmokti reguliariai praktikuojantis ir dėmesingai vertinant konfliktus. Kito ginčo metu pabandykite atlikti šiuos keturis veiksmus, o ne naudoti jau įprastą modelį.
Iš pradžių gali sektis prastai arba visai nepasisekti.
Tačiau laikui bėgant pradėsite daug geriau susidoroti su konfliktais ir išeiti iš jų, išlaikydami savigarbą.