Charakteris, lemiantis mūsų ligas

Už kokias sveikatos problemas turėtume būti „dėkingi“ savo būdui.

Visiems žinoma, kad nuolat patiriant stresą galima susirgti skrandžio opa. Bet kas galėjo pamanyti, kad linksmuoliai dažniau patenka į avarijas?

Kalta ne vien aplinka?

Kai kurie psichologai mano, kad žmogaus charakteris – tai genų ir aplinkos poveikio rezultatas. Nepaisant tokio tandemo nenuspėjamumo, mokslininkai vis dėlto aptiko tam tikras paraleles tarp to, koks yra žmogaus charakteris, ir kokias ligas jis lemia.

Aišku, kiekvienas mūsų esame, perfrazuojant žinomą frazę, savo charakterio kalvis, tad ligų klasifikavimą pagal ligonio būdą turbūt reikėtų laikyti labai sąlyginiu. Tačiau toje klasifikavime, kaip ir visur, yra šioks toks tiesos krislas.

Optimistams – nutukimas

Tiesą sakant, ši išvada net nėra nauja. Lengvai į gyvenimą, save pačius ir aplinkinius žiūrintys žmonės sugeba rasti malonumų visur kur. Ir, aišku, lengviausiai jį randa maiste.

Tačiau linksmuoliams gresia ne tik nutukimas, bet ir ankstyva mirtis, pavyzdžiui, dėl nelaimingo atsitikimo. Japonai ekspertai, tyrę ryšį tarp šių dviejų dalykų, priėjo prie išvados, kad optimistai dažniau linkę tenkinti savo kaprizus ir neadekvačiai vertinti probleminę situaciją: na, kas gi blogo man gali nutikti? Todėl nutrūktgalviškai leidžiasi į visus nuotykius, taip pat ir kelyje.

Amerikiečiai mokslininkai paskelbė išsiaiškinę, kad žvalūs, džiugūs vaikai užaugę dažnai pradeda pernelyg daug rūkyti ir piktnaudžiauti alkoholiu. Vėlgi tik dėl to, kad pataikauja savo silpnybėms.

Žinoma, terminas „optimistas“ nėra labai tiksliai apibrėžtas. Be to, jų požiūris į save, savo įgeidžius daug priklauso nuo intelekto ir išsilavinimo.

Viena vertus, kuo daugiau žmogus žino, tuo yra atsargesnis ir rečiau pasiduoda žalingų įpročių traukai. Kita vertus, kuo didesni optimistai esame, tuo didesnė tikimybė, kad, nepaisant visų žinių, numosime ranka į bet kokią riziką sveikatai – juk velnias negriebs!

Pesimistams – opa ir spuogai

Pesimistų gyvenimas nė kiek ne lengvesnis. Tik juos kamuoja kiek kitokios sveikatos problemos. Pavyzdžiui, jau minėta skrandžio opa.

Sielodamiesi dėl dar net nenutikusių smulkmenų tokie žmonės išgyvena tikras pragaro kančias, todėl nereguliariai maitinasi, prastai miega ir, deja, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu.

Visa tai didina skrandžio rūgštingumą, to rezultatas neretai būna prakiuręs skrandis.

Rimtais moksliniais tyrimais įrodyta, kad 70–80 procentų pesimistų anksčiau ar vėliau gauna skrandžio opą.

Vadinamasis streso hormonas kortizolis sveikatos irgi nestiprina. Priešingai – provokuoja galvos skausmus ir šlapimo pūslės infekcijas bei spuogus.

Vidinis pesimistų pasaulis, anot psichologų, dažnai būna strigęs kažkokiame viename negatyviame gyvenimo taške. Šis žmonių tipas yra bene labiausiai linkęs sirgti psichosomatinėmis ligomis. Ir jiems sunku atsisakyti savo įpročių – net pačių žalingiausių.

Agresyviems – hipertonija ir vėžys

Mokslinių tyrinėjimų statistika sausa ir negailestinga: priešiškai nusiteikusios, agresyvios moterys priklauso krūties vėžio rizikos grupei, vyrams gresia susirgti žarnyno vėžiu.

Ir tik dėl to, kad emocijų išraiška slopina savo imuninės sistemos veiklą.

Be to, pyktis 50 procentų didina širdies ligų riziką, nes šis jausmas stiprina ir greitina reakciją į stresą. O hormono kortizolo perteklius organizme didina kraujospūdį ir tankina širdies plakimą.

Žmonės, gyvenantys spaudžiami nesibaigiančio įtampos, galiausiai tampa priklausomi nuo pykčio ir streso hormonų, kuriuos gamina jų organizmas. Tam tikra prasme jie gyvi vienu adrenalinu. Nereikia būti mediku, kad suprastum, jog ilgai taip tęstis negali: nuolatinės hormonų ir imuninės sistemos perkrovos bet kurią akimirką gali jas „sudeginti“.

Droviems – insultas

Namisėdos, intravertai ir šiaip drovūs žmonės 50 procentų dažniau patiria insultą arba infarktą. Ir dažniau tampa įvairių infekcijų taikiniais.

Dėl uždaro gyvenimo būdo jie rečiau bendrauja su kitais žmonėmis ir į viską, kas nauja, reaguoja kaip į stresą. Taigi faktiškai kiekviena pažintis jų imunitetui grasina nauju negalavimu.

Uždari žmonės būna linkę į savigraužą, tačiau tai dar, pasirodo, nėra blogiausia. Jie – mėgėjai ieškoti savyje ligų, paprastai net neegzistuojančių, gerti saujomis tabletes, imunitetą gerinančius preparatus ir vitaminus taip ne stiprindami, o priešingai – silpnindami organizmą. Ko stebėtis, kad prie jų kimba visokios ligos?

Grėsmė – mes patys?

Taip pat yra manoma, kad šykštuolius dažniau nei kitus žmones kamuoja galvos skausmai ir insultai. Ir kaltas dėl to vėl yra hormonas kortizolis, nes baimė išsiskirti su pinigais juk irgi sukelia stresą.

O goduoliai, norintys visko, daug ir iš karto, paprastai turi silpną imunitetą, kenčia dėl vidurių užkietėjimo ir išvis turi problemų su žarnynu.

Bailių silpnoji vieta – inkstai. Iš baimės į kraują patenka didesnės nei turėtų adrenalino bei noradrenalino dozės, ten pradeda irti ir išskiria gana toksiškas medžiagas. Vienintelis jas galintis pašalinti organas yra inkstai, tad jei nuolat ko nors bijoma, panikuojama, jie gali ir persidirbti.

Ilgesio, liūdesio ar nuobodulio kamuojami žmonės turi kvėpavimo problemų. Nepatenkintieji savimi ir gyvenimu gali privesti net iki astmos.

     Naudinga

70–80 proc. pesimistų anksčiau ar vėliau gauna skrandžio opą.

Emocijos, kurios saugo sveikatą

Lengvai bendraujantys ir emocingi žmonės – ekstravertai – yra labiau apsaugoti nuo širdies ligų nei kiti. Tą tvirtina išsiaiškinę italai mokslininkai iš Milano universiteto.

Jie tai pat tvirtina pastebėję, jog žmonės, mokantys pasidalyti savo problemomis su kitais, greičiau jų atsikrato. Todėl net susirgę pasveiksta greičiau (veikiausiai dar ir dėl to, kad ekstravertai atviriau išsipasakoja apie savo negalavimus gydytojui).

Jautrūs, geraširdžiai, švelnūs žmonės taip pat mažiau rizikuoja patirti infarktą, nes jų organizme streso ir pykčio hormono kortizolio kiekis niekada nepasiekia grėsmingos ribos.