Kodėl nėra žmonių spalvotais plaukais?
Vienas iš pagrindinių žmogaus skiriamųjų bruožų yra jo plaukų spalva. Maždaug 75 proc. pasaulio gyventojų turi juodus plaukus, o rečiausias rusvas atspalvis.
Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus natūraliais mėlynais, žaliais, violetiniais ar kitų neįprastų spalvų plaukais.
Plaukų spalva gali priklausyti nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, perduodama vieno iš tėvų genetiniu lygmeniu arba priklauso nuo procesų, vykstančių organizme.
Tačiau kodėl pasaulyje tiek daug žmonių juodais, gelsvais, rudais ir net raudonais plaukais, bet ryškesnių kitokių spalvų plaukų nėra?
Dažų paletė skurdoka
Kiekvieno žmogaus plaukų spalva priklauso nuo juose esančių dažančių medžiagų, pigmentų, santykio.
Pagrindiniame kiekvieno plauko sluoksnyje tėra tik du skirtingos koncentracijos pigmentai: juodai rudas eumelaninas ir geltonai raudonas feomelaninas. Dėl šių dviejų medžiagų derinio žmogus tampa brunetu, šviesiaplaukiu, rudaplaukiu, blondinu arba raudonplaukiu.
Juoda spalva rodo, kad gausu eumelanino, o feomelanino yra labai mažai arba visai nėra.
Raudonplaukiai turi labai didelį feomelanino kiekį, o eumelanino neturi.
Jei dviejų pigmentų labai mažai, plaukai įgauna šviesiai pilką atspalvį.
Plaukų spalvai įtakos turi ir jų viduje esančių mikroskopinių oro burbuliukų kiekis.
Jei plaukai porėtos struktūros, jie atrodo šviesesni. Ir jei struktūra tanki, spalva tampa sodri, „deginanti“.
Kodėl nėra mėlynų ir žalių plaukų?
Kadangi plaukuose tėra du pigmentai, pasaulyje negali būti žmonių mėlynais, žaliais ir violetiniais plaukais. Ir nesvarbu, koks eumelanino ir feomelanino santykis, šios spalvos iš jų nebus išgautos – tai prieštarauja gamtos dėsniams.
Žmogaus plaukų spalva keičiasi visą gyvenimą. Per pirmuosius porą gyvenimo metų ji gali stipriai varijuoti – dažniausiai nuolatinė plaukų spalva susiformuoja tik atšventus penkerių metų jubiliejų.
Kartais plaukų spalva pasikeičia paauglystėje, nes bręstant padidėja lytinių hormonų koncentracija.
O po 30 metų žmogus gali pradėti žilti. Tai nutinka, kai organizmas pradeda gaminti mažiau dažančių medžiagų – esant mažai eumelanino ir feomelanino koncentracijai, plaukai tampa šviesiai pilki. Žilti dažniausiai pradedama nuo plaukų šaknų ir tai plinta.
Remiantis statistika, 86 proc. žmonių iki 50 metų jau turi žilų plaukų.
Pirmiausia žila brunetai, paskui rusvaplaukiai, raudonplaukiai ir turintieji šviesiai rudus plaukus. Kaip rodo stebėjimai, vėliausiai žilė galvon įsimeta blondinams.
Genai – svarbiausia
Kai kurie žmonės pražilsta labai jauni – sulaukę 18 metų ar dar anksčiau.
Paprastai tai lemia genetinis polinkis. Jei vienas iš tėvų anksti žilo, yra tikimybė, kad tai patirs ir jo vaikai.
Kartais žili plaukai atsiranda dėl tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumo, taip pat dėl nesveiko gyvenimo.
Iš baseino – kitokiais plaukais
Būna ir taip, kad apsilankius baseine plaukai pakeičia spalvą – toks poveikis dažniausiai pastebimas JAV gyventojams.
Labiausiai tas matyti šviesius plaukus turintiems žmonėms, o brunetams pokyčius pastebėti sunkiau.
Nustatyta, kad priežastis, dėl kurios plaukai baseine pažaliuoja, yra vario kiekis vandenyje. JAV ir kai kuriose kitose šalyse naikinti vandens dumbliams baseinuose naudojamas vario sulfatas.
Ar įmanoma atkurti natūralią spalvą?
Žmogus gali pražilti per labai trumpą laiką dėl stipraus streso, ir tai liudija daugybė istorijų.
Mokslininkai subūrė 14 savanorių grupę. Jų buvo paprašyta aprašyti streso, kurį patiria kiekvieną dieną, lygį.
Paaiškėjo, kad reaguojant į stresines situacijas, plaukai iš tiesų žyla.
Tačiau tokie jie ne visada išlieka – kai kurių žmonių plaukai atgavo natūralų atspalvį iškart po to, kai nebeliko stresinių situacijų.
Pavyzdžiui, vieno savanorio plaukai darbe pradėjo žilti, tačiau per atostogas atgavo pradinę spalvą. Mokslininkai nusprendė geriau suprasti šio reiškinio prigimtį.
Jie iš savanorių paėmė kraujo mėginius ir nustatė, kad už plaukų spalvos pasikeitimą atsakingas apie trijų šimtų baltymų lygis. Ir jį galima koreguoti.
Visgi žmogus negali labai greitai atkurti savo plaukų spalvos tiesiog atsikratęs streso.
Yra daugybė istorijų, kai žmonės pražilo per labai trumpą laiką, tačiau dar nebuvo tokio, kuriam per kelis mėnesius sugrįžtų plaukų grožis.
Bet dabar mokslininkai žino, kad tai įmanoma, ir ateityje gali rasti būdą, kaip pagreitinti šį procesą.
Taigi dar ne viskas prarasta – sujungus šiuos ir genetinius tyrimus mūsų galbūt laukia spalvotų ševeliūrų ateitis.
Ir be jokios chemijos !